Gamtos galia

Nuo seniausių laikų žmonės ieško būdų, kaip prailginti savo gyvenimą. Sakoma, kad amžiaus trukmė kiekvienam iš mūsų yra užkoduota nuo gimimo, bet tą mums skirtą gyvenimo atkarpėlę sutrumpina įvairios ligos, traumos – fizinės ir moralinės, mūsų pačių blogi įpročiai ; rūkymas, alkoholio vartojimas, persivalgymas ir neracionali mityba. Maži negalavimai, turėdami palankias sąlygas ir negydomi pereina į chroniškus, o vėliau komplikuojasi ir gali pažeisti kitas funkcijas ir organus. Taip įsigyjame daug sunkiai įveikiamų ligų.

               Vaistažolės gali būti ginklu laiku apsiginti nuo tykančių pavojų. Štai tik keliatas pačių populiariausių mūsų sode, darželyje, darže ar pievoje esančių vaistažolių ir patarimai ką ir kaip jomis gydyti:

Beržas

               Beržo lapų arbata valo ir stiprina skilvį, pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo akmenų:

Receptas: Vieną saują džiovintų beržų lapų užpilame stikline verdančio vandens ir palaikome dvi valandas.

Vartojimas: Gerti šaltą tris kartus į dieną, kelis mėnesius iš eilės.

               Džiovintus pumpurus, kurie renkami prieš sprogimą, vartojami nuo reumato:

Receptas: Džiovintus pumpurus du mėnesius mirkyti degtinėje.

Vartojimas: Tinktūra įtrinti reikiamas vietas.

               Nuo dedervinių ir niežų tinka virinta beržo žievė:

Receptas: Beržo žievę pavirinti vandenyje ir vandenį nukošti.

Vartojimas: Nukoštu vandeniu plauti ligotą odą.

               Nuo visų minėtų ligų vartojama ir beržo sula:

Receptas: sulą tekinti balandžio mėnesį, perkošti.

Vartojimas: Gerti kuo daugiau kaip malonų gaivinantį gėrimą.

Morkos

               Iš visų mūsų krašto daržovių, vaisių ir netgi javų, morka turi daugiausiai vitaminų. Ji turtinga A, B ir C vitaminais.

               Morka – puiki priemonė nuo mažakraujystės (tam tinka šviežia nuvarvinta morkų sunka), vidurių užkietėjimo, pūtimo, atsirūgimo (tam tinka sutarkuotos morkos). Tarkuotas morkas galima dėti ant dedervinių ir vočių. Tai šalina skausmą, mažina puliavimą, skatina gijimą. Morkos padeda išlaikyti sveikus dantis. Taip pat smulkiai supjaustytos ir išdžiovintos tinka gardžiai arbatai. Sudžiovintos apdegintos ir smulkiai sumaltos – sveikai kavai. Gerai apšutintus žaliuosius morkų lapus galima vartoti kaip špinatus. Morkų lapai daug maistingesni.

Raudonasis dobilas

               Kaip gydomoji priemonė nuo senų senovės vartojami žydėjimo pradžioje nuskinti raudonojo dobilo lapeliai ir žiedai. Dobile yra glikozidų, eterinio aliejaus, alkaloidų, vitaminų C ir B, karotinų, dervų.

Dobilų žiedų arbata lengvina atsikosėjimą.

Dobilų žiedų nuovirai ir užpilai slopina uždegimus, gydo kvėpavimo takus, inkstų ligas, urologinius susirgimus.

Receptas: Šaukštą džiovintų raudonojo dobilo žiedų užpilti dviem stiklinėm verdančio vandens. Po valandos nukošti.

Vartojimas: Gerti peršalus, skaudant gerklę šiltą tris kartus per dieną.

Receptas: Saują žalių raudonojo dobilo žiedų nuplauti virintu vandeniu ir sutrintus sumaišyti su medumi.

Vartojimas: Šaukštelį šio gaminio idėti į stiklinę šilto pieno ir gerti du kartus per dieną, sergant mažakraujyste.

Receptas: Šaukštą džiovintų raudonojo dobilo žiedų ir lapų užpilti dviem stiklinėm vandens ir virti dešimt minučių. Palaikyti dar dešimt minučių ir nukošti.

Vartojimas: Vartoti sergant cukriniu diabetu. Gerti šiltą tris kartus per dieną. Po savaitės daryti pertrauką ir vėl kartoti.

Receptas: Virintu vandeniu nuplauti žalius raudonojo dobilo žiedus ir lapus. Paskui žiedus ir lapus sutrinti, išsunkti jų sultis.

Vartojimas: Sultimis suvilgyti marlės gabalėlį ir dėti ant pūliuojančių, negyjančių žaizdų.

Kopūstas

               Kopūstuose yra daug vitamino c, kuris skatina aktyvumą ir gerą nuotaiką. Ši daržovė padeda sergantiems avitaminoze, kaulų ir sąnarių ligomis, inkstų, kepenų ir skrandžio negalavimais. Suaktyvina virškinimo traktą, pašalina vidurių užkietėjimą, mažina cholesterolio kiekį.

·         Gūžiniuose kopūstuose daug natrio geležies.

·         Raudongūžiuose - kalcio, fitonsidų.

·         Savojos kopūstuose – baltymų.

·         Žiediniuose – geležies, fosforo, vitaminų B1 ir B2.

·         Brokoliai turi dietinių savybių.

·         Briuseliuose daug karotinų, vitaminų, magnio, fosforo, geležies, angliavandenių.

               Kopūstų sultys tinka apetitui sužadinti, virškinimą gerinti, sergant kepenų ligomis, vidurių užkietėjimu, hemorojumi, jose gausu vitaminų. Kopūstų sultys praskiestos vandeniu tinka skalauti burną ir gerklę sergant stomatitais ar angina.

               Kopūstų nuoviras su medumi vartojimas kvėpavimo takams gydyti.

               Kopūstų lapų košelė sumaišyta su kiaušinio baltymu tinka gydyti pūlinius, žaizdas, opas, nudegimus.

               Švieži nuplauti kopūstų lapai tinka dėti ant kaktos, skaudant galvą ar ant sąnarių.

Vaistinė ramunė

               Vaistinė ramunė – vienas žinomiausių vaistinių augalų. Ramūnių žiedais gydytos kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligos, padeda kankinant dujoms, malšintas galvos skausmas, slopinti uždegimai, skatintas prakaitavimą. Ramūnių užpilai, ekstraktai gydo skrandį, skatina tulžies išsiskyrimą, uždegimus, skatina žaizdų gijimą, stiprina organizmo atsparumą. Ramūnės puikus vaistas nuo peršalimo.

               Ramūnės slopina niežulį, švelnina, valo, tonizuoja odą. Gydo spuogus ir inkštirus, naikina pleiskanas.

Receptas: Sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis reikia šaukštą žiedų užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir puse valandos kaitinti verdančio vandens vonelėje.

VartojimasNukošti ir gerti po 1/3 stikl. 2-3 kartus per dieną po valgio.

               Skrandžio ir žarnyno uždegimai:

Receptas: 2 šaukštus ramunių žiedų užplikyti stikline verdančio vandens. Uždengus palaikyti 10 min., kad pritrauktų.

Vartojimas: gerti mažais gurkšneliai, nevalgius.

Figūra ir mityba

„Gyvename ne tam, kad valgytumėm, o valgome tam, kad gyventumėm.“

                      KAS YRA MITYBA MŪSŲ GYVENIME? Maistas -  energijos šaltinis, kuri reikalinga atlikti kasdieniams judesiams ir darbams, ir kurios turėtumėm išnaudoti tiek, kad ji nesikauptu mūsų kūne papildomu riebalų pavidalu.Deje daugelis nesupranta tikrosios mitybos reikšmės ir ją isivaizduoja, kaip pagrindinį gyvenimo malunumą dėl, kurio mes dirbame ir gyvename.Dažnai dėl šio malunumo pakenkeme sau ir savo figūrai, valgydami per daug, per dažnai ir nevertingą maistą.Žmogus turi kūnui suteikti tai ko jam reikia, o ne tai ko nori akys ar sugadintas apetitas.Figūra puikus mūsų mitybos atspindys.                                                        

GRAŽIOS FIGŪROS PRIEŠAI:

·        NESAIKINGOS PORCIJOS.Daug daugiau žmonių miršta nuo maisto negu badu. Jie žudo save maistu. Dažnai, ypač svečiuose ar per šventes, kai stalas lūžta nuo gardžiausių vaišių, mes prarandame saiką ir persivalgome.Turėtumėm nuo stalo pakilti dar truputį jausdami alkį. Egzistuoja valgymo sutrikimas, vadinamas nuolatiniu persivaslgymu, kuriuo serga vis daugiau žmonių. Turėtumėm išmokti save kontroliuoti. Žmogui pakanka per dieną suvartoti 2000 kcal. Pirmiausiai  žmogus turėtu atsisakyti dvigubos porcijos ir rinktis viengubą, jos pilnai pakanka. Nederėtu pietums rinktis kompleksinės porcijos, patartina išsirinkti tik vieną pagrindinį patiekalą. Jei būgštaujate, kad nesugebėsite savęs suvaldyti, išgerkite stiklinę vandens, taip apetitas bus mažesnis. Valgykite lėtai, neskubėdami, tankiai kramtydami maistą(mažiausiai jį sukramtykite 30 kartų).Kai išmoksite save kontroliuoti prie stalo pastebėsite kaip tai atsispindės jūsų figūroje.

·        PER DAŽNAS IR NEREGULIARUS MAITINIMASIS.   Svarbu maitintis reguliariai. Patiekalus paskirstikite taip, kad daugiausiai kalorijų organizmas gautų pirmoje dienos puseje, vakarienei rinkitės ką nors lengvesnio (košės, salotos, sriubos). Po jos užkandžiaukite tik labia prispirus alkiui. Pasilepinkite vaisiumi ar liesu jogurtu. Valgykite kai iš ties jaučiatės alkani, o ne išliūdesio ar dėl to, kad nėra ką veikti. Geriausia valgyti du, tris kartus per dieną, jei valgote dažniau, pasirinkite žymiai mažesnes ir ne tokias sočias porcijas. Nusistatykite valandas, kuriomis pusryčiaujate, pietaujate bei vakarieniaujate ir stenkytės tokiu metu valgyti visada. Organizmas pripras maitintis tuo pačiu metu, ir nereikalaus papilomai užkandžiauti. Taip išlaikysite ne tik gerą figūrą, bet ir sveikatą.

·        NEVERTINGAS MAISTAS. Šiais laikais pasirinkti sveiką maistą yra labai sudėtinga, nes parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairių maisto pakaitalų, tačiau padarykime bent jau tai, kas mūsų jėgoms. Nepamirškite, kad sveikas maistas taip pat gali būti labai skanus, tereikia išmokti jį vertinti, bei skaniai paruošti. Svarbiausios maisto medžiagos žmogui – naturalus vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, saldžios medžiagos, mineralinės druskos ir vitaminai. Į pirmą vietą iškelkite natūralų ir termiškai neapdorotą maistą – šviežias daržoves ir šviežius vaisius, jei turite tokias salygas, šiuos produktus užsiauginkite patys. Tačiau juos patartina valgyti tik sezono metu. Taip pat labai vertingi produktai yra kviečiai, ryžiai, grikiai, kukurūzai, miežiai, soros. Savo mityboje venkite riebių padažų – sviesto, majonezo, skrudintų spirgučių. Vietoj jų patiekalus skaninkite aliejumi, liesa grietine ar liesu jogurtu ir gausiai pabarstykite prieskoniais. Taip pat venkite riebių sriubų, sūdytų valgių, saldumynų, įvairių riebalų, valgių iš miltų, cukraus, maisto su E ir valgomaisiais dažais, koncervų, iš toli atvežtų maisto produktų. Limonadus ir sultis keiskite vandeniu, jį gerkite prieš pagrindinius valgymus, nes skysčiu užpildytame skrandyje telpa mažiau maisto. Taip pat vertėtų atsisakyti koncervuotų gėrimų ir kavos.Išmokite maistą skirstyti į vertingą ir nevertingą.Atsirinkite kas labiausiai tinka jums, juk jūsų sveikata jūsų rankose.                                    
               Tai tik keli gražios figūros priešai, bet nuo jų turėtumėte pradėti.Įnvestuokite į figūra, investuodami į sveikata. Galite išbandyti ne vieną dietą, tačiau supraskite, kad didžiausią rezultatą pasieksite, kasdien sveikai maitindamiesi, paverskite tai savo gyvenimo būdu...Ir jūsų sveikata Jums už tai padėkos...